Santechnikos darbai visoje Lietuvoje
Klausimai atsakymai
1) Kokiu kuru kūrenti?
Kuro pasirinkimas namo šildymui yra svarbus dalykas, nes nuo to priklauso tiek šildymo kaina, tiek komfortas. Jeigu norite šildymo būdo, kuris reikalautų mažiausia laiko ir teiktų didžiausią komfortą, reikia rinktis katilinę su nuolatiniu kuro tiekimu, t.y. dujos, skystas kuras ar granulės. Šios kuro rūšys leidžia tiksliai kontroliuoti namo temperatūrą ir šildyti namą atsižvelgiant į lauko temperatūros pokyčius. Savaime suprantama, kad toks kuras yra brangesnės negu tradicinis kietasis kuras. Pats brangiausias šildymo būdas yra elektra toliau mažėjančia tvarka: skystas kuras (dyzelinas), suskystintos dujos, dujos, granulės, kietas kuras (malkos ir anglis). Pigiausia šildytis kietu kuru, tačiau toks šildymo būdas yra imliausias laikui. Įsirengus paprastą kieto kuro šildymo katilinę žiemos metu gali tekti 2-3 kartus per parą eiti pakurti katilą, investavus į katilinę daugiau ir įrengus akumuliacines talpas bei automatiką šį periodą galima pailginti iki vieno karto per parą arba net iki vieno karto per dvi paras. Teisingai įsirengus ir sureguliavus dujinę ar skysto kuro katilinę prie katilo gali tekti prieiti vos pora kartų per metus. Granulinis katilas priežiūros ir kuro papildymo reikalauja kas 3-7 dienas.
2) Koks reikalingas katilinės dydis?
Reikalingas katilinės dydis priklauso nuo kuro, kuriuo šildote. Mažiausiai vietos reikalauja dujinis šildymas. Dujinė katilinė gali buti vos kelių kvadratinių metrų, svarbiausia, kad būtų 1 m2 lango stiklo ir 1 m2 laisvos vietos priėjimui prie katilo. Skysto kuro katilas reikalauja vietos skysto kuro talpai. Talpa gali būti statoma toje pačioje patalpoje, atskiroje patalpoje arba lauke kasama į žemę. Jeigu talpa sumontuota ne katilinėje, pati katilinė gali buti ir nedidelė. Daugiau vietos reikalauja granulinis katilas. Paprastai granulinio katilo gabaritai būna dideli, todėl jam reikia skirti vietos. Minimalus granulinės katilinės plotas 5-6 m2, tačiau komfortiškam katilinės eksploatavimui reikėtų bent 10 m2. Kūrenant kietu kuru katilinės dydis yra ypač svarbus. Didesnėje katilinėje lengva kurti ir valyti katilą, galima patogiai sudėti kurą, tad nereikės dažnai vaikščioti į malkinę taip pat mažiau siaurų neprieinamų kampelių, todėl lengva palaikyti tvarką ir švarą. Kieto kuro katilinės patogumui turi būti skirta pakankamai dėmesio, nes patalpoje lankysitės dažnai ir mažas plotas gali sukelti tiek eksploatacijos tiek inžinerinių sunkumų. Nors paprastą katilinę galima sumontuoti 3 m2 plote, tačiau net tokiai katilinei reikėtų skirti 10 m2. Numačius didesnę katilinę lengva daryti modifikacijas: sumontuoti akumuliacines talpas ar alternatyvų šildymo šaltinį.
3) Kokį katilą rinktis?
Renkantis katilą reikia atsižvelgti į kelis aspektus: galingumą, efektyvumą, kaina, kokybę, norima automatizacijos lygį. Kiekvienos kuro rūšies katilai turi skirtingus aspektus:
Dujiniai katilai
Renkantis dujinį katilą, reikia nuspręsti, ar pirkti paprastą katilą, ar ekonomiškesnį, bet brangesnį kondensacinį katilą. Kondensacinis katilas taupo 10-20% dujų, todėl galima apytiksliai paskaičiuoti jo atsipirkimą. Jeigu šildymo plotas didesnis nei 100 m2 kondensacinis katilas tikrai atsipirks, tačiau butuose ar mažose patalpose galima statyti pigesnį nekondensacinį dujinį katilą. Labai svarbu, kad katilas būtų tinkamo galingumo. Renkantis dujinio katilo galingumą reikia atsižvelgti į pastato apšiltinimą. Jeigu namas naujos statybos, gerai apšiltintas, kvadratų skaičių reikia dauginti iš 0,08 ir gausite dujinio katilo galią. Jeigu namas senesnis, kvadratų skaičių reikia dauginti iš 0,1. Žinoma šie skaičiavimai yra supaprastinti ir tikslų namo šilumos poreikį galima sužinoti padarius namo šilumos poreikio skaičiavimą. Be ekonomiškumo ir galios dar reikia atsižvelgti į katilo automatiką. Dujiniai katilai turi labai platų automatikos spektrą: nuo paprasto užduotos paduodamo vandens temperatūros palaikymo iki sudėtingos, pagal lauko temperatūrą besivaldančios, automatikos su atskirom pavarom kiekvienam šildymo kontūrui. Renkantis automatiką būtina pasitarti su specialistu, nes skirtingo lygio automatikai reikalingas skirtingas šildymo sistemos išvedžiojimas.
Granuliniai katilai
Renkantis granulinį katilą svarbu atkreipti dėmesį i pagaminimo kokybę, katilo pritaikymą lietuviškam granuliuotam kurui, efektyvumą, kuro pasirinkimo galimybę. Granuliniai katilai būna skirti universaliam granuliuotam kurui arba tik medžio granulėms. Universalaus kuro katilai dažniausia turi neautomatinį kuro uždegimą, todėl liepsną palaiko iš lėto berdami granules. Vien medžio granulėmis kūrenami katilai gali būti ir su automatiniu granulių uždegimu. Automatinis granulių uždegimas yra šiek tiek patogiau, nes nereikia rankiniu būdu uždeginėti katilą po kuro papildymo. Kai kurie gamintojai siūlo granulinius katilus, kuriuos galima kurti ir malkomis. Renkantis tokį katilą reikia atkreipti dėmesį į tai, kaip katilas paruošiamas kūrenimui malkomis. Vienus katilus reikia modifikuoti nuimant dureles ir degiklį, kitus galima kurti iš karto, nedarant jokių modifikacijų, kas yra daug patogiau. Renkantis granulinio katilo galią ir automatiką, būtina tartis su specialistu, nes padarius klaidų galima patirti didelių nuostolių. Kiekvieną pastatytą granulinį katilą turi sureguliuoti ir paleisti gamintojo serviso atstovas, nes blogai sureguliuotas katilas gali deginti net du kartus daugiau granulių.
Skysto kuro katilai
Skysto kuro katilas turi tokią pačią specifiką kaip ir dujinis, tik reikia paskirti vietą skysto kuro talpai.
Kieto kuro katilai
Renkantis kieto kuro katilą labai svarbu tinkama galia. Lietuviški katilai dažnai turi didesnes pakuras, todėl vieną Lietuviško katilo kilovatą galima skaičiuoti 10 m2namo ploto, importuotų katilų pakuros dažnai mažesnės, todėl vienam kilovatui galima skaičiuoti 7 m2. Jeigu ketinate statyti akumuliacines talpas, katilą rinkitės ženkliai galingesnį negu reikia jūsų namui. Su galingesniu katilu galėsite talpose sukaupti šilumos perteklių, o katilui užgesus namas naudos sukauptą šilumą, todėl bus galima rečiau vaikščioti į katilinę. Pasirinkus netinkamą katilo galią galima pasidaryti didelių rūpesčių, todėl prieš įsigyjant būtina pasitarti su specialistu.
Skirtingi kieto kuro katilai turi skirtingą poreikį kamino traukai: kuo katile daugiau dūmų vertimų, tuo didesnės traukos jam reikia. Mažiausiai traukos reikalauja ketiniai katilai.
Renkantis kieto kuro katilą labai svarbu apgalvoti, kokiu kuru kūrensite. Jeigu ketinate kūrenti sausa mediena, galima rinktis labai ekonomišką dujų generacinį katilą, tačiau, jeigu kuras bus drėgnesnis nei 20 - 25%, toks katilas kokybiškai neveiks. Drėgnesniam kurui reikia statyti apatinio degimo plienini katilą arba ketinį katilą. Nors ketiniai katilai turi mažesnį efektyvumą ir trumpesnį degimo laiką, jie yra mažiausiai lepūs kurui ir kamino traukai taip pat jie yra ilgaamžiai.
4) Ar galima pirkti savadarbį katilą?
Vienareikšmiškai NE. Tam yra keli argumentai:
Saugumas ir sertifikavimas:
Savadarbis katilas gali neatitikti saugos reikalavimų ir dėl to įvykti nelaimingas atsitikimas. Taip pat tokie katilai nėra sertifikuoti, todėl sunku nustatyti jų tikrąją galią ir kitus parametrus.
Ilgaamžiškumas
Katilas turi būti pagamintas iš kaitrai atsparaus plieno, kitaip net ir storesnė skarda neišgelbės katilo nuo greito prakiurimo. Taip pat labai svarbu su kuo ir kaip suvirintos siūlės. Svarbu, kad siūlėms suvirinti būtų panaudotos tinkamos medžiagos, kad jos būtų patikrintos, kad būtų paskaičiuotas siūlių atsparumas metalo tampymuisi ir aukštai temperatūrai.
Namo pridavimas
Pasistačius nesertifikuotą, katilą negalėsite priduoti namo.
Efektyvumas
Pagrindiniai katilo nuostoliai atsiranda dėl pro kaminą išeinančių dujų per didelio kiekio ir aukštos temperatūros. Jeigu katilo oro paėmimas padarytas nepaskaičiuotai ar bent kiek ne tokio dydžio, į degimo kamerą gali patekti per didelis kiekis oro, kuris nedalyvaus degime, tik įkaitęs išneš šilumą pro kaminą. Reikiamo degimui oro skaičiavimus ir degimo kokybę galima pamatuoti tik laboratorijoje su specialia įranga, o mažiausi netikslumai padidins kuro sąnaudas.
5) Kokia katilinė geriausia?
Vienareikšmiško atsakymo nėra ir negali būti. Tai labai individualu ir priklauso nuo kuro tipo, nuo norimo investicijų ir eksploatacinių kaštų santykio. Geriausia tartis su specialistu ir išnagrinėjus konkrečią situaciją prieiti geriausią sprendimą.
6) Kokius šildymo prietaisus rinktis?
Du svarbiausi dalykai į kuriuos kreipiamas dėmesys renkantis šildymo prietaisus tai iš katilinės ateinanti šilumnešio temperatūra ir prietaisų tikimas patalpų interjerui. Žematemperatūriams šilumos generavimo įrenginiams (pvz. šilumos siurblys) geriausias pasirinkimas grindinis šildymas, nes jis nereikalauja aukštų temperatūrų. Yra įvairių dekoratyvinių šildymo prietaisų, kurie ne tik kad nesugadina interjero, bet ir gali tapti jo detale, tačiau tokie prietaisai brangūs ir jei nenorima po langais kabančių radiatorių tada vėl gi reiktų rinktis šildomas grindis.
7) Kokius vamzdžius naudoti šildymo sistemai?
Vamzdžiai sudaro nemažą šildymo sistemos kaštų dalį, todėl reiktų rinktis tokį variantą, kuris būtų lengviausiai ir pigiausiai įgyvendinamas. Jeigu vamzdžiai vedami slėptai tuomet labai puikiai tinka daugiasluoksniai vamzdžiai. Pats vamzdis nera labai brangus ir pasinaudojus jo lankstumu galima sumažinti jungčių skaičių. Jeigu vamzdžiai vedami atvirai reiktų atsižvelgti ir į vamzdžių išvaizdą. Tvarkingai ir kruopščiai sulituoti variniai vamzdžiai tikrai negadina patalpų interjero, tačiau jie brangūs, pigesnis variantas yra polipropileno vamzdžiai, kurie pigesni, tačiau plastikiniai vamzdžiai storesni už varinius ir bus ryškiau matomi.
8) Ką man duos automatika?
Gera ir kokybiška automatika leis ne tik sutaupyti šildymui, bet ir palaikyti geriausias sąlygas patalpose. Taip pat automatika sumažina žmogaus intervencijos į šildymo sistemos darbą poreikį, o tai šiandien, kai mūsų užimtumas didelis, yra labai svarbus faktorius. Žinoma, ir be didelių automatikos taikymų galimas sistemos veikimas, tačiau technologijų amžiaus privalumais reiktų naudotis.
.
